,,Sveiki atvykę į kaimo turizmo sodybą!“

Spalio mėnuo. Lietuvoje nors ir gražus oras, šiais, 2011-aisiais metais, tačiau jau pakankamai vėsu, o pagalvojus apie maudynes jūroje, net oda šiuprsta. Tačiau lietuvių grupė galėjo mėgautis, ne tik vandens pramogomis ežere, maudytis šiltoje jūroje, tačiau ir stebėtis įspūdingais peizažais, kaip turkai sako – gražiausiomis vietomis po dangumi. Atspėjote, buvome Turkijoje pagal ŠMPF Leonardo da Vinčio programos profesijos mokytojų ir vadovų, atsakingų už profesinį rengimą įmonėse, stažuočių projektą ,,Sveiki atvykę į kaimo turizmo sodybą!“ DOTACIJOS NR. LLP-LdV-VETPRO-2011-LT-0653, kurį koordinavo VšĮ Kelmės PRC projekto vadovė – Aldona Biedermann.

Matėme ne tokią Turkiją, apie kurią pasakoja kątik iš atsotogų grįžęs kaimynas, ar jau septintąjį kartą ten ilsėjusis kolegė. Mūsų Turkija buvo tokia, kokią viešint kaip eiliniam turistui sunku ir pamatyt. Taip, mes aplankėme svarbiausias vakarų Turkijos vietas, taip mes buvome dėmesio centre, taip jautėmės visur svarbiausiais svečiais, net buvo gaila išvykti, tačiau už kiekvieno kampo pardavinėjami suvenyrai su „Alacho akim“ mums turėjo kitokią prasmę.

Turkija itin svetinga šalis, itin dosni šalis. Mes, moterys, jautėmės saugios, visi buvo pasiruošę mums pagelbėti, o gražūs, prieš akis atsiveriantys jūriniai peizažai pakerėjo mus amžiams. Žmonės dėmesingi ir ne tik dėl mūsų išvaizdos, tačiau ir dėl rūpestingumo ir pastangų, kad viskas būtų gerai, mums nieko netruktų ir būtumėm labai laimingos. Taigi, tos šypsenos ir mandagumas, ne suvaidintas. Maistas nuostabus, pradedant bandelėmis su alyvuogėmis, užkandžiais ir baigiant desertais. Aptarnavimas visur aukščiausio lygio, paisoma etiketo ir serviravimo taisyklių. Žinoma derybos būtinos kiekviename žingsnyje, ar būtumėt turguje, ar prekybos centre – įgūdžius pagerinom iki tobulumo. Turtingo skonio figos, įdarytos riešutais, buvo atradimas kiekvienai, šviežiai spaustų granatų sultys- kiekvienam skrandžiui išbandymas, o kebabai– malonus akibrokštas ragavusioms Lietuvoje. Ar žinojote, kad Turkijos nacionalinė virtuvė turi didelės įtakos kitoms Artimųjų Rytų šalims. O Populiariausi saldumynai Turkijoje - rožių ir citrinų skonio. Juos turkai papildo graikiniais riešutais, kokoso drožlėmis ar pistacijomis?

Kelionės metu susitikome su daug įtakingų, įdomių žmonių, aplankėme daug įsimintinių visam gyvenimui vietų, tokių kaip:

· Biulbiul Dago (lakštingalų) kalną, kuriame yra Mergelės Marijos namas. Teigiama, kad ji čia atvykeliavo su šv, Jonu gelbėdamasi nuo romėnų persekiojimo. Laikui einant, katalikų bažnyčia šį namą pripažino kaip šventyklą. Dabar čia atvyksta daugybė krikščionių ir musulmonų piligrimų ir apkritai žmonių, kurie nori išgyti, išpildyt norus ar uždegt už ką nors žvakelę,

· Selčiuke (taip vadinosi Turkija prieš islamą), lankėmės keramikos muziejuje, kur turistai supažindinami su autentiškais rytietiškais ornamentais, tautinėmis spalvomis, išpieštais keramikos dirbiniais ir jų gamybos būdais. Čia pat, vietoje, galima pamatyti visą žiedimo ir dekoravimo procesą, susipažinti su visais gamybos etapais, bei nusipirkti patikusių dirbinių iš gausios kolekcijos. Turistų patogumui, nusipirkus didelę ir sunkiai tranportuojamą vazą, galima tiesiog paprašyt, kad atsiųstu Jums tiesiai į namus.

· Aplankėme Aydeno profesinę mergaičių mokyklą, kurioje mokosi 1300 mokinių. Direktorė ir mokytojai tegia, kad mokinių mažėjimo nėra, vienam mokytojui tenka 30 mokinių ir tai puikūs skaičiai lyginant su Lietuvos mokyklomis,

· Gamtos draustinio paplūdimyje gyvena garsieji caretta caretta vėžliai, atkeliaujantys į šias vietas net iš Pietų Afrikos. Matyt, kad vėžliams tinka susidarusios sąlygos, nes jie puikiai čia jaučiasi ir džiugina turistus. Šios vietos garsėja sieros prisodrinto vandens ir purvo vonių gydomosiomis savybėmis, tai privilioja aibes turistų ir apskritai svečių iš kitų šalių, kurie ne tik ilsisi, tačiau ir gydosi,

· Karalių kapus kalnuose (Caunos),

· Iztuzu paplūdimį,

· Afrodisiją – šios vietovės pavadinimas kilęs nuo meilės deivės Afroditės, kuriai romėnai pastatė šventyklą,

· Kudašašį – kurortas, balandžių sala.

Apskritai kalbant, kelionės tikslas buvo pamatyti, kuo turizmo vystymas Turkijoje skiriasi nuo Lietuvos, kokie yra tenykščių gyventojų siekiai, įdirbis ir kokie vykdomi sprendimai siekiant užtikrinti nuolatinį turistų srautą. Tačiau tai buvo puiki proga ne tik aplankyti nuostabią šalį, bet ir, organizuotų paskaitų metu, daug ko išmokti, sužinoti, pamatyti, palyginti ir, žinoma, įgytas žinias, pritaikyti Lietuvoje. Ne tik pastebėjome kultūrinius skirtumus, ėmėme slapčia lyginti turkus su lietuviais, tačiau savaip jais žavėjomės, ir bandėme eiti jų žingsniu. Pakerėjo moterų laisvė šokiui, dainai. Nė iš šio, nei iš to, išgirdusios patinkančią melodiją, jos gali atsistoti nuo stalo ir pradėti judėti ir be suvaržymų prie jų prisijungs kitos. Vyrai be jokių kompleksų taip pat ims šokti, beje, ne ką prasčiau, nei moterys. Šokantieji vis bandė iškviesti šokiui mus, o mes tik kukliai stebėjome turkišką ekspresiją, kol pagaliau įsidrąsinome. Turkiški ritmai dar ilgai skambėjo mūsų galvose, grįžus į Lietuvą, ir karts nuo karto užsimerkus, sapnavosis turkiškas sapnas.

Projekto dalyvė Laura Proškutė