PASTATŲ RESTAURATORIAUS MOKYMO PROGRAMA
Valstybinis kodas: 440058202 arba 330058202 (po 10 klasių)
Suteikiama profesinė kvalifikacija: pastatų restauratorius
Bazinis išsilavinimas: vidurinis arba nebaigtas vidurinis
Mokymo trukmė: 2 metai arba 3 metai (po 10 klasių)
Programos paskirtis:
Pastatų restauratoriaus mokymo programa apibrėžia pastatų restauratoriaus rengimo reikalavimus: profesines kompetencijas ir bendruosius gebėjimus, mokymo tikslus ir veiklos sritis. Pagrindinis programos tikslas: paruošti kvalifikuotą darbuotoją, sugebantį atlikti mūrijimo, tinkavimo, pastatų paviršių dažymo, apmušalų klijavimo, sauso tinko plokščių elementų tvirtinimo ir statybų staliaus darbus. Programa atitinka darbo rinkos poreikius bei darbdavių pageidavimus. Mokymas(-is) pagal šia programą garantuoja, kad mokinys gaus reikalingas žinias ir įgūdžius pastatų restauratoriaus kvalifikacijai įgyti.
Bendrasis programos apibūdinimas:
1. Profesijos trumpas aprašas:
Pastatų restauratorius mūrija įvairiomis medžiagomis, tinkuoja paprastais ir dekoratyviais skiediniais, tvirtina apdailos plokštes, dažo įvairių rūšių dažymo mišiniais pastato konstrukcijų išorės ir vidaus paviršius, klijuoja apmušalus, remontuoja ir restauruoja pastatus, atlieka nesudėtingus statybų staliaus darbus, skaito darbo brėžinius. Jis geba naudotis technine literatūra, moka darbe pritaikyti darbo teisės, ekonomikos ir verslo pagrindų žinias. Pastatų restauratorius naudojasi rankiniais įrankiais (mentėmis, brauktėmis, teptukais, šepečiais ir kt.), mažaisiais mechanizmais (pjovimo, gręžimo, purškimo ir kita įranga), tikrinimo ir matavimo prietaisais. Jis dirba pastato viduje ir išorėje. Tenka dirbti aukštyje. Darbo aplinka gali būti dulkėta, purvina, priklausoma nuo oro sąlygų. Pastatų restauratoriai dirba individualiai ir grupėse. Pastatų restauratoriui svarbios šios asmeninės savybės: kruopštumas, dėmesio koncentracija, gebėjimas dirbti aukštyje, fizinė ištvermė, gebėjimas skirti spalvas, dirbti individualiai ir komandoje
2. Bazinis išsilavinimas, reikalingas profesijai įgyti:
Mokiniai, siekiantys įgyti pastatų restauratoriaus kvalifikaciją, priimami turintys vidurinį išsilavinimą arba nebaigtą vidurinio ugdymo programą.
3. Mokymo trukmė ir programos apimtis:
Mokymo trukmė 2 metai. Profesijos praktiniam mokymui skiriama 60 - 70 procentų profesiniam mokymui skirtų valandų.
4. Baigiamasis įvertinimas ir suteikiama kvalifikacija:
Pastatų restauratoriaus kvalifikacija suteikiama mokiniui, baigusiam visą mokymo programą ir pasiekusiam programoje numatytus mokymo tikslus. Mokinio profesinio pasirengimo lygis nustatomas pagal baigiamojo kvalifikacinio egzamino (teorinio ir praktinio) vertinimo rezultatus. Egzamino organizavimą, komisijos sudėtį, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija pagal nustatytą tvarką. Praktinio egzamino metu patikrinamos mažiausiai dvi iš šių pagrindinių kompetencijų:
• mūryti;
• tinkuoti rankiniais įrankiais;
• dažyti rankiniais įrankiais;
• klijuoti apmušalus;
• atlikti smulkius statybų staliaus darbus.
Iš likusių kompetencijų mažiausiai viena patikrinama pasirinktinai. Visos kompetencijos patikrinamos mokymosi procese. Mokiniai įgūdžius demonstruoja statybos aikštelėje arba mokyklos dirbtuvėse. Praktinio egzamino metu vertinami ir bendrieji mokinio gebėjima
Valstybinis kodas: 440058202 arba 330058202 (po 10 klasių)
Suteikiama profesinė kvalifikacija: pastatų restauratorius
Bazinis išsilavinimas: vidurinis arba nebaigtas vidurinis
Mokymo trukmė: 2 metai arba 3 metai (po 10 klasių)
Programos paskirtis:
Pastatų restauratoriaus mokymo programa apibrėžia pastatų restauratoriaus rengimo reikalavimus: profesines kompetencijas ir bendruosius gebėjimus, mokymo tikslus ir veiklos sritis. Pagrindinis programos tikslas: paruošti kvalifikuotą darbuotoją, sugebantį atlikti mūrijimo, tinkavimo, pastatų paviršių dažymo, apmušalų klijavimo, sauso tinko plokščių elementų tvirtinimo ir statybų staliaus darbus. Programa atitinka darbo rinkos poreikius bei darbdavių pageidavimus. Mokymas(-is) pagal šia programą garantuoja, kad mokinys gaus reikalingas žinias ir įgūdžius pastatų restauratoriaus kvalifikacijai įgyti.
Bendrasis programos apibūdinimas:
1. Profesijos trumpas aprašas:
Pastatų restauratorius mūrija įvairiomis medžiagomis, tinkuoja paprastais ir dekoratyviais skiediniais, tvirtina apdailos plokštes, dažo įvairių rūšių dažymo mišiniais pastato konstrukcijų išorės ir vidaus paviršius, klijuoja apmušalus, remontuoja ir restauruoja pastatus, atlieka nesudėtingus statybų staliaus darbus, skaito darbo brėžinius. Jis geba naudotis technine literatūra, moka darbe pritaikyti darbo teisės, ekonomikos ir verslo pagrindų žinias. Pastatų restauratorius naudojasi rankiniais įrankiais (mentėmis, brauktėmis, teptukais, šepečiais ir kt.), mažaisiais mechanizmais (pjovimo, gręžimo, purškimo ir kita įranga), tikrinimo ir matavimo prietaisais. Jis dirba pastato viduje ir išorėje. Tenka dirbti aukštyje. Darbo aplinka gali būti dulkėta, purvina, priklausoma nuo oro sąlygų. Pastatų restauratoriai dirba individualiai ir grupėse. Pastatų restauratoriui svarbios šios asmeninės savybės: kruopštumas, dėmesio koncentracija, gebėjimas dirbti aukštyje, fizinė ištvermė, gebėjimas skirti spalvas, dirbti individualiai ir komandoje
2. Bazinis išsilavinimas, reikalingas profesijai įgyti:Mokiniai, siekiantys įgyti pastatų restauratoriaus kvalifikaciją, priimami turintys vidurinį išsilavinimą arba nebaigtą vidurinio ugdymo programą.
3. Mokymo trukmė ir programos apimtis:
Mokymo trukmė 2 metai. Profesijos praktiniam mokymui skiriama 60 - 70 procentų profesiniam mokymui skirtų valandų.
4. Baigiamasis įvertinimas ir suteikiama kvalifikacija:
Pastatų restauratoriaus kvalifikacija suteikiama mokiniui, baigusiam visą mokymo programą ir pasiekusiam programoje numatytus mokymo tikslus. Mokinio profesinio pasirengimo lygis nustatomas pagal baigiamojo kvalifikacinio egzamino (teorinio ir praktinio) vertinimo rezultatus. Egzamino organizavimą, komisijos sudėtį, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija pagal nustatytą tvarką. Praktinio egzamino metu patikrinamos mažiausiai dvi iš šių pagrindinių kompetencijų:
• mūryti;• tinkuoti rankiniais įrankiais;
• dažyti rankiniais įrankiais;
• klijuoti apmušalus;
• atlikti smulkius statybų staliaus darbus.
Iš likusių kompetencijų mažiausiai viena patikrinama pasirinktinai. Visos kompetencijos patikrinamos mokymosi procese. Mokiniai įgūdžius demonstruoja statybos aikštelėje arba mokyklos dirbtuvėse. Praktinio egzamino metu vertinami ir bendrieji mokinio gebėjima